Nga Bota Antike

Nuk dihet me saktėsi se kur na fillon kjo botė antike, pasi civilizimi ynė ka njė periudhė tė errėt e cila shtrihet deri nė miliona vite. Kėshtu qė shkencatarėt, historianėt dhe tė tjerė tė angazhuar me kėtė punė nuk po janė nė gjėndje tė na e pėrcaktojn prerazi se kur u fillon dhe kur u mbaron kjo periudhė e njerzimit.

 

Aktualisht, ėshtė lėnė njė shteg shumė i madhė pėr fallsifikime, me shtesa apo heqje tė fakteve nga faqe tė historisė reale. Dhe, si shkak pėr kėto deformime po ėshtė kryesisht kjo bota moderne kapitaliste, ato shtete qė po kanė sot fuqinė e parasė. Duke u munduar qė tė na i sjellin kombet e tyre nė njė civilizim tė asaj kohe shumė mė tė herėshme se realiteti, kėto shtete rrjedhimisht po na e falcifikojn atė kontributin e tyre nė Historinė Botėrore dhe duke pretenduar si tė barabartė me ato tė kombeve tė tjera tė njohura si tė tillė. Me pushtimet e vėndeve tė lashta, kėta njerėz tė fuqisė sė parasė, po na i vjedhin monumentet me vlerė tė kulturės dhe pastaj edhe po na pretendojn si tė tyret, tė zbuluara tokės sė tyre.

 

Pra, duke mos dashur tė shkoj nė dhėnje informacioni tė shumtė rreth kėtyre deformimeve tė Historisė Botėrore, po pėrmėnd si shėmbull fallsifikimi vetėm atė rastin e “Stonehenge”, njė pirg gurėsh nė Pllajėn e Salisbury, Wiltshire, Angli, duke shpresuar se do e kem njė rast tė volitshėm pėr mė tej.

 

Nga botime tė librave tė mė parshėm historik ne gjejm tė dhėnat se kėto gurė janė vendosur aty rreth viteve 1500–1200 BC (botim i vitit 1950); pastaj nė ‘Colliers Encyclopedia’ gjejm tė shkruar shprehimishtė se “… Monumenti i parė ishte njė punė e madhe pėr hapjen e tokės (nė 1800 BC). Rreth 150 vjetė mė vonė (d.m.th. viti 1650) blloqe gurėsh tė mėdhenjė, 40 ton apo mė shumė nė peshė, u sollėn nga Wales pėr tė ndėrtuar dy rrumbullaqe gurėsh…” dhe mė tej “Gurėt u sollėn prej Pembrokeshire dhe ishin nė original 82…”, “Duke u ndėrtuar me faza punimi i tretė mbaroi aty rreth vitit 1500 BC” (botim i vitit 1962); ndėrsa nė “The Columbia Encyclopedia” gjejm tė cituar se kėto gurė i pėrkisnin njė kohe tė viteve 1800–1400 BC (botim i vitit 1968); nė Collins English Dictionary e gjejm datėn e kėtyre gurėve tė na dalė si ndėrtim nė njė kohė edhe mė e vjetėr: rreth viteve

2500–1500 BC (botim i vitit 1991)dhe sė fundi po kemi nė “Historinė Botėrore” atė datėn

2800–2000 B.C. (botim i vitit 2007).

 

D.m.th. me ēdo dalje tė njė libri tė ri me shkrime me vlerė historike rreth Stonehege, do vėmė re qė tė dhėnat e para me ato tė fundit tė na e sjellin kėtė monument nė vjetėrsi edhe 1300 tė tjera nga ai i 1500 BC nė 2800 BC, pra njė shtesė prej 1300 vitesh mė shumė nga realiteti. Ky fenomen vihet re edhe nė Historinė e Amerikės, ku dalėngadalė ky komb po e stabilizon vehten si bashkėkohės me Babilonasit apo popujt e Middle East.

 

Tani shkenca Angleze po pėrpiqet qė tė na i sjellė kėto pirgje gurėsh dhe vetė atė kombin e saj edhe shumė mė tė vjetėr nga sa mendohet: nė njė emision nė radio (transmetuar nė 2009) shkencatarėt Anglezė deklaruan njė zbulim shumė interesantė, me prova bindėse nėpėrmjet analizave tė DNA-sė, se ata na ishin direktė pasardhėsit e Afrikanėve, atyre nga tė fiseve qė gjendeshin diku rrotul Chadit.

Pėr kuriozitet, nė vitin 2002 Anglezėt zbuluan kafkėn Toumai, nė Chad, qė na ishte rreth 7 milion i vjetėr… pra, si pasardhės direktė tė Afrikanėve, Anglezėt duhet tė jenė si egzistencė jo dhe aq largė kėtyre viteve.

 

Sidoqoftė, bota e sotme disponon njė shumicė faktesh qė tregojn qartė shėnjat e para tė ekzistencės sonė, fazat e evulimit tė saj dhe atė zhvillimin nė faza.

 

 Duke i pėrmėndur shkurtazi kėto faza tė evulimit dhe zhvillimit tė Botės Antike libraritė e botės kanė studime rreth:

 

-          Njerzit e parė;

-          Bėrja e veglave;

-          Arti i Shpellave;

-          Jeta nė Kohėt e Akullit;

-          Bujqėrit e parė;

-          Qytetet e para;

-          Mesopotamia dhe Sumerianėt (Iraku i sotėm);

-          Egjypti i Vjetėr;

-          Lugina Indus (Pakistani i sotėm);

-          Europa e Gurėve tė Mėdhenjė (Megalithic);

-          Minoans (Kreta e sotme);

-          Mikenasit  (Mycenaeans - Greqia e sotme);

-          Kina e Vjetėr;

-          Fenikasit (Phoenicians, ku janė sot Sirija, Lebanoni dhe Israeli);

-          Hebrews (me fiset: Canaan – Palestinezėt dhe Israelitėt – Izraeli i sotėm);

-          Amerika e Vjetėr (Meksika dhe Peruja e sotme);

-          Asirianėt (Iraku), Hittitėt (Turqiae sotme) dhe Babilonasit (Iraku i sotėm);

-          Greqia e Vjetėr;

-          Alexandri i Madhė dhe Persianėt (Irani i sotėm);

-          Keltėt (Europa e Perėndimit);

-          Romakėt (Italia e sotėme);

-          Kulturat e Afrikanėve;

-          Perandoritė e Indisė.

-          Historia e Shqipėrisė

 

als55/prill2010